Santrauka:
Vėjas pustė purų sniegą...(vakar)
Siautulinga pūga
Tarsi amžinas laiko verpetas
Supa mano svajonių laivus
Ir dienos neprašvitusios žingsnį.
Mano lango stikle
Šalčio raidėm malda surašyta
Už tikrumą namų šilumos
Ir minties neužpustomą giją...
Su kiekviena snaige
Ir su šuoru nerimstančio vėjo
Mano žvilgsnis keliauja paklysti
Į žiemos apgaulingą miražą.
Gal pavirtęs lašu
Sužibės ant pašiurpusio skruosto...
O pavargusi gruodžio pūga
Patvory prisiglaus atsipūsti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-18 19:52:15
Be galo žiemiškai geros eilės,pritariu gulbinui,kad tekstas tinka dainai,nedvejodamas taip ir padarysiu,jau ir melodija,va,rikiuojasi.Esu labai panašiai rašęs ir aš,net keista,štai ištrauka -,,krintančios snaigės ledžias ant skruosto ir virsta sidabro lašais".Na,matyt,kad tų lašų prigimtis,kaip ten bebūtų,visų vienoda...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-12-14 07:57:16
...ir labai geras tekstas dainai...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-12-07 07:33:51
Mano lango stikle
Šalčio raidėm malda surašyta
Už tikrumą namų šilumos
Ir minties neužpustomą giją...
Labai nuoširdu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-03 22:48:56
labai švelnus kalbėjimas.Ir visai nesvarbu, kad žiemiškas.Juk tik pati pradžia...
Anonimas
Sukurta: 2010-12-03 21:58:00
Nera ko baidytis žiemos tematikos, jei yra laikas jai atsirasti...o širdys tuo spurda...:) Paspurdės ir praeis, bet mintys jau bus surinktos ir užrakintos.... :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-03 21:14:58
Daugiau nei žiemiškas. Man bent jau. Švelnus toks.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-03 20:37:35
žiemiškas, kaip dauguma šiandien publikuotų - tai tiek.