Siautulinga pūga
Tarsi amžinas laiko verpetas
Supa mano svajonių laivus
Ir dienos neprašvitusios žingsnį.

Mano lango stikle
Šalčio raidėm malda surašyta
Už tikrumą namų šilumos
Ir minties neužpustomą giją...

Su kiekviena snaige
Ir su šuoru nerimstančio vėjo
Mano žvilgsnis keliauja paklysti
Į žiemos apgaulingą miražą.

Gal pavirtęs lašu
Sužibės ant pašiurpusio skruosto...
O pavargusi gruodžio pūga
Patvory prisiglaus atsipūsti.