Neklausyk ką meluoja tau vėjas,
Neklausyk jo švelnių šnabždesių.
Ne pas vieną tave jis atėjo,
Ne vienai jis kalbėjo – myliu...
Švelniai glaudžiasi, glosto tau kūną,
O galvoj kas? Suprast negali.
Juk pas jį tikros meilės nebūna,
Juk kas kartą kita taip meili...
Netikėk, ką meluoja tau vėjas
Ir nealpk nuo karštų bučinių.
Atsibodus, išnyks tartum fėja,
Su tyla pasiliksit kartu.
spika
2010-12-03 10:29:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-03 20:25:38
Geriau klausyt, ką lietus meluoja ;) Ir tikrai labai dainingas tekstas - skamba truputį senoviškai ir švelniai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-12-03 17:43:33
Man nuskambėjo kaip daina...žinom, kad vėjas kitaip nesugeba ir vis tiek leidžiamės glamonėjamos :) ...ochh...pasisuktų dabar šiltas vasaros vėjelis, neatsispirtume :)
Vartotojas (-a): titanas
Sukurta: 2010-12-03 17:25:17
Jėga!
Atkreipkit, autoriai, dėmesį į šį kūrinį!
Tik man pasirodė, kad paskutinėse dviejose eilutėse ta jėga prarasta, o žodžiai parinkti tik dėl rimo...:)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-12-03 13:19:02
:) Šiuo metu vėsoki vėjo bučiniai...
Anonimas
Sukurta: 2010-12-03 12:53:47
Vėjuotai sklandžios eilutės. Juk pas tikros meilės nebūna,/ Juk kas kartą kita taip meili... Tai jau taip - tikras vėjo pamušalas ... Patiko.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-12-03 10:31:05
Ir vėju ir v... tikėti negalima - pritariu...