Neklausyk ką meluoja tau vėjas,
Neklausyk jo švelnių šnabždesių.
Ne pas vieną tave jis atėjo,
Ne vienai jis kalbėjo – myliu...

Švelniai glaudžiasi, glosto tau kūną,
O galvoj kas? Suprast negali.
Juk pas jį tikros meilės nebūna,
Juk kas kartą kita taip meili...

Netikėk, ką meluoja tau vėjas
Ir nealpk nuo karštų bučinių.
Atsibodus, išnyks tartum fėja,
Su tyla pasiliksit kartu.