Santrauka:
Jei ne Baltas Angelas tikėjimo,
vilties ir meilės gal nė nebūtų...:)))))
Ant juodo debesies...
Baltas Angelas,
Raudonais sparnais,
Su liūdesiu
Žvelgė į žemę.
Toli. Toli
Skambėjo,
Gaudė arfa.
Ji verkė ilgesiu,
Raudojo gailesčiu švelniu.
-------------------------------
Kai Balto Angelo
Sparnai nukrito-
Pavirto trupiniu
Mažu.
Ir atnešė
Į žemę viltį,
Smiltelę kiekvienoj
Širdy.
Kai Balto Angelo
Dangaus melsvumo akys
Atsimerkė-
Į žemę nuriedėjo
Ašara karti.
Pažadino
Kiekviename tikėjimą
Ir tapo jie truputį jautresni.
Kai Balto Angelo
Aistros raudonai
Nudažyta aureolė
Pavirto meilės žiedlapiu
Kvapniu-
Jis krito vis žemyn
Gilyn į širdis
Žudyti po truputį žmogų vis.
----------------------------------
Ant balto debesies...
Ne Baltas Angelas,
Be raudonų sparnų,
Su palaima
Žvelgė į žemę.
Arti. Arti
Skambėjo,
Gaudė arfa.
Ji krykštavo
Tikėjimu, viltim ir meile.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lawera
Sukurta: 2006-04-27 22:21:52
Šaunu, kad neskubama smerkti katik pasirodžiusių sąsiuviniuose dulkes rinkusių eilėraščių, kurie pirmą kart "išgirdo" kritiką. :))))
Vartotojas (-a): Juatas
Sukurta: 2006-04-27 20:52:39
labas...as jau tau ta minejau...tik siame eilerastyje tas pozymis dar ryskesnis... rimas vietomis tiesiog akivaizdus, o vietomis jo ne su ziburiu nerasi...tad meginkime, juk jei viska padarytume is pirmo karto idealiai...ir isvis jei kanors kadanors padarytume idealiai...kur dingtu geresnio rezultato dziaugsmas?kur dingtu visu pastangu saldieji vaisiai? ko tuomet butu verti tie laurai;) aciu uz demesi ir sekmes;)