Ant juodo debesies...
Baltas Angelas,
Raudonais sparnais,
Su liūdesiu
Žvelgė į žemę.
Toli. Toli
Skambėjo,
Gaudė arfa.
Ji verkė ilgesiu,
Raudojo gailesčiu švelniu.
-------------------------------
Kai Balto Angelo
Sparnai nukrito-
Pavirto trupiniu
Mažu.
Ir atnešė
Į žemę viltį,
Smiltelę kiekvienoj
Širdy.

Kai Balto Angelo
Dangaus melsvumo akys
Atsimerkė-
Į žemę nuriedėjo
Ašara karti.
Pažadino
Kiekviename tikėjimą
Ir tapo jie truputį jautresni.

Kai Balto Angelo
Aistros raudonai
Nudažyta aureolė
Pavirto meilės žiedlapiu
Kvapniu-
Jis krito vis žemyn
Gilyn į širdis
Žudyti po truputį žmogų vis.
----------------------------------
Ant balto debesies...
Ne Baltas Angelas,
Be raudonų sparnų,
Su palaima
Žvelgė į žemę.
Arti. Arti
Skambėjo,
Gaudė arfa.
Ji krykštavo
Tikėjimu, viltim ir meile.