1.
Akių dugne ataidi tavo vardas,
Varpelių skambesy vaiskiam girdžiu.
O laiko ratas kamuoly paskendęs,-
Suverpsiu tūkstančius naujų giesmių.
Nuklotas pievas snaigių margu raštu,
Išmegsiu tavo buvime šalia.
Nors toliais nepasiekiamais matuosiu aidą,
Kaskart kartosiu - dar ilgiuos tavęs.
2.
Nuklos žiedų laukus baltutės snaigės,
Iš ilgesio gėlelėm jos spindės,
Gailėsis aviliuos bitutės savo sodų,
Saldžiam sapne sparneliais suplazdės.
Ir aš sapnuosiu tavo meilės derlių,
Žiedeliuose nektaru jis kvepės,
O snaigės raštą iš žvaigždžių svajonių
Ryte surasi po savais langais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-02 22:48:12
labai jau gražiai, tiesiog užsupo tas bangavimas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-02 22:07:15
Vai, tos bitelės... O traneliai tai, ką, galvojat nesiilgės? Švelnūs kalbėjimai.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-12-02 15:56:38
Skardus ir mielas išgirstas aidas, dar mielesnis po langais surastas snaigių raštas. Akylam žmogui ir žiemą daugybė malonių pabyra.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-02 14:49:19
Gražiai susnigo mintys, žvaigždėtos ir šilto žadėjimo pilnos.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-12-02 12:03:10
šaltos žiemos lūpos, o čia šiluma dvelkia.
jauku :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-02 12:00:41
Nieko man Laumele neisarde...prarijau vienu vienu mauku, peršokdama griovius, nuslysdama užpakaliu, nelygių kalnelių viršūnėm. Ačiū už lyrišką žiemą :)