Žiemos kalbėjimai (1,2)

1.
Akių dugne ataidi tavo vardas,
Varpelių skambesy vaiskiam girdžiu.
O laiko ratas kamuoly paskendęs,-
Suverpsiu tūkstančius naujų giesmių.
Nuklotas pievas snaigių margu raštu,
Išmegsiu tavo buvime šalia.
Nors toliais nepasiekiamais matuosiu aidą,
Kaskart kartosiu - dar ilgiuos tavęs.
2.
Nuklos žiedų laukus baltutės snaigės,
Iš ilgesio gėlelėm jos spindės,
Gailėsis aviliuos bitutės savo sodų,
Saldžiam sapne sparneliais suplazdės.
Ir aš sapnuosiu tavo meilės derlių,
Žiedeliuose nektaru jis kvepės,
O snaigės raštą iš žvaigždžių svajonių
Ryte surasi po savais langais...
Laũmele