Šis vakaras nubluks ir pūgos
užneš takus, pėdas ir tavo žvilgsnį –
nusvirusioj šakoj į vėtrą ūbaus
kaboję obuoliais – pavirtę paukščiais.
Ir delnus į bekraštį šaltį tiesiant,
kai šilumos neliks pusiaujo tiesėj –
krituoliai sniegenų vaikai prinoktų
saldžiarūgštėm vėlyvo kupsto uogom.
Šio sapno nepabūgę baltaminčiai –
vėlai naktų takus nušlavus tyliai
tuštėjant aviliams ledynų gausmas
girdėsis paširdžiuos – lig skausmo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-14 14:54:55
prasmingas vaizdingumas.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2010-12-01 23:53:24
Man labai graži pradžia:
Šis vakaras nubluks ir pūgos
užneš takus, pėdas ir tavo žvilgsnį –
nusvirusioj šakoj į vėtrą ūbaus
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-01 22:42:00
labai vaizdingai pateiktas, priglaudžiu
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-12-01 21:35:53
gabus tas Nemuniukas, tiesiog kaip peiliu per paširdžius.labai!
Anonimas
Sukurta: 2010-12-01 19:04:13
Žaviuosi visutėliu.
Rekomenduoju.