Šešėliuos ilgesio klajoja mintys –
pakyla juodvarniais speigų gausme
užgrūdintos , įkalintos laike.
Tarp pirštų byra stebuklingos smiltys,
palikę pėdsaką manam delne.
Gyvenimo prasmė. Ir kaipgi ją suprasti?
Dar klaidžioja rūkuos paklydusi gėla.
Į ten ir čia – nenubrėžta riba...
Iš tūkstančio minčių kaip tas, savas atrasti –
kaip sužinot – kur melas , kur tiesa.
Rūkai, tyla ir ilgesio šešėliai...
Gyvenimas – tai laimė ir kančia?
Neperžengta riba. Tik juodvarniai slapčia
vis sukasi aplink, sparnus plačiai pakėlę.
Ir kas gi ta nerimstanti žinia?
Suplėšyti voratinkliai prabyla –
viltis melagė teisina save.
Širdim jaučiu, kad tai baigties pradžia,
kai iš rūkų lėtai lėtai išnyra
laukimo paslapties paženklinta delčia...
2010.11.11.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-01-23 21:47:35
Labai patiko tas ramus ir liūdnas laukimas Pasiimsiu ir skaitysiu, kaip bus liūdna.Ačiū.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-12-07 17:19:04
Gražus laukimas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-01 22:33:16
Man labai patiko, išgyventi ir subrendę jausmai , priglaudžiu.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-01 18:44:54
Megėjiškas. Tačiau vertas dėmesio.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-01 16:38:37
Jei tik mintys- stebuklingos...jei gyvenimas- tada sulaužyta delčia, tikiu kad tik akimirkos nuotaika ir linkiu...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-12-01 16:08:23
Graužatis dėl iki galo nesuvoktos gyvenimo prasmės kankina ne vieną, kartais ir širdimi negalima pasikliauti.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-12-01 15:49:58
Daug gražių išsireiškimų, bet nuotaika liūdna...
:))