Užpustytos visos vasaros gatvės
užmaršties aukštomis pusnimis.
Apsigaubęs marškoniu žvaigždėtu,
imsiu staugti iš ilgesio
kaip benamis šuva.
Pilnatis abejinga į akį įlipo.
Prigludus vienatvė -
vienintelė mano viešnia.
Sudrasko marškonį žvaigždėtą
išsiprausus ir skaisti ryto žara.
Bet vienatvės šalin nenuvysiu:
ne viešnia ji –
ištikima draugužė mana.
Palydėki, mieloji, per klaidį pusnynų
ir padėki surast vasarėlės pėdas.
Ražas
2010-12-01 12:18:52
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-01 22:23:21
patiko, nes labai nuoširdus, o vasaros ieškot nereikia, tegul dar pamiega
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-12-01 19:39:21
Pritariu Spilgutei, kažkuo sužavėjo šis eilėraštis, taip įdomiai..... :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-12-01 14:49:55
Nepadės - užpustytos tos pėdos...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-12-01 14:19:34
Pilnatis abejinga į akį įlipo.
Liūdnokos mintys, bet... Žiema, brydė... Būna gi, kad šalia kiti pėdsakai atsiranda. :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-01 13:23:55
šiltai ir žiemiškai....nežadink vasaros,- lai miega :)