Žuviškas žvilgsnis mūsų:
vilties gyslų nelaikomos
sukinėjasi slidžios akys
ieško dangaus kur išnert
bet pirma diena žiemos
ir jau ledas aptraukia viršų.
Žuviškas tikėjimas mūsų:
baime apsunkęs kūnas
nekyla aukštyn tik uodega
mosikuodama iškasa duobę
ir atsigulam anksčiau laiko
nes kokia prasmė kitaip
jei net dangus geba įkalinti.
Žuviškas vertinimas mūsų:
kvailiausios genties mohikanas
paskutinį orą iš plaučių iškvėpė
tik tam kad nereiškmingai ištartų:
apsaugo mus ledas, apsaugo.
Ir pakilo šalčio spindesiu
sutviskęs kvailelis į viršų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2010-12-02 00:49:46
galbūt ir norėčiau brandinti, bet tiesiog emociškai negaliu..
Anonimas
Sukurta: 2010-12-01 23:17:04
Antras gabaliukas įdomesnis. Nežinau, norėčiau pasiūlyti pabandyti ilgiau brandinti galvoje ar popieriuje tekstą, nors tas spontaniškumas, produktyvumas, sakyčiau, irgi įdomus reikalas.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-12-01 12:26:53
Pabaiga nuginkluoja.