Žuviškas žvilgsnis mūsų:
vilties gyslų nelaikomos
sukinėjasi slidžios akys
ieško dangaus kur išnert
bet pirma diena žiemos
ir jau ledas aptraukia viršų.

Žuviškas tikėjimas mūsų:
baime apsunkęs kūnas
nekyla aukštyn tik uodega
mosikuodama iškasa duobę
ir atsigulam anksčiau laiko
nes kokia prasmė kitaip
jei net dangus geba įkalinti.

Žuviškas vertinimas mūsų:
kvailiausios genties mohikanas
paskutinį orą iš plaučių iškvėpė
tik tam kad nereiškmingai ištartų:
apsaugo mus ledas, apsaugo.

Ir pakilo šalčio spindesiu
sutviskęs kvailelis į viršų.