Žiūriu į žvaigždes – tavo akis.
Matau, kaip jos juda juodame danguje,
Rodos, audžia pasaulio audeklą.
Debesys atstoja krentančius baltus pūkus,
Kai švelniai glostai mano veidą.
Kartais krenta šiltas vasaros lietus,
Lašai – mažyčiai jausmai –
Kutena mano sielą.
Ir vėjas blaškos neramus,
Kai mintys veržiasi į naują dieną.
Raudonos, ryškios, saldžios braškės – tavo lūpos.
Ragauju, kandžioju iki gilaus skaudumo.
Tai mano sapnas nuostabus...
Jis išnyks, žinau,
Kai saulė atsibus po gilaus miego.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-03-25 12:06:46
Man norisi "kartais krenta vasariškas lietus". Su tuo pakeitimu labai nieko gaunasi ;)
Darbas banguotas. Tai yra tai nėra...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-03-25 08:19:31
gal nereikia taip skaudžiai kandžiotis :) :)
švelnaus skausmo užtektų :)
ilgesys jaučiasi ir pavasario įtaka, kuris jau beldžiasi už durų ;)