Mintys mano – beribis dangus
Po saulėlydžio sutemom plaukia.
Kartais liūdnas, o kartais vaiskus,
Kartais žydintis miško palauke.
Jisai bėga, įtraukęs mane
Į betikslę kelionę, į laiką,
Būnu kartais aukštai ir dugne,
Debesim, būnu, plaukiu paklaikus.
Kai tau sako – ramiai gyvenu...
Netikėki nei vienu jų žodžiu.
Toks atsakymas kvepia melu.
Ko gi sielą tau mums neparodžius?
Aš medžius pasodinsiu minčių
Prie pat lango, prie kelio vingiuoto,
Kad per žiemą kalbėtų šalčiu,
Karštą vasarą – žiedlapiais grotų...
Mano mintys – pražydęs dangus,
Išsiplėtęs į erdvę beribę.
Tarsi aš būčiau kitas žmogus,
Tarsi būčiau didi brangenybė.
spika
2010-11-30 00:10:25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2010-11-30 12:30:56
Gražiai sudėlioos mintys
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-11-30 10:50:16
Pritariu rimipimi-kaip daina
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-30 09:31:20
Patiko :) priglaudžiau...,,Mano mintys – pražydęs dangus" turėtų būti Rojus
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-11-30 04:18:04
Gražus minčių parkas būtų. :)
Nuostabus.Iki pražydusio dangaus.
Širdis dainuoja,kai skaitau eiliuką.
Vartotojas (-a): MyBrightestDiamond
Sukurta: 2010-11-30 00:37:47
graži, pražydusio dangaus melodija nesutelpanti mintyse (:
Anonimas
Sukurta: 2010-11-30 00:22:18
Nesvarbu miela spika, širdį glosto ir taip..mano mintys irgi paklydę šią naktį..tarsi būčiau aš kitas žmogus..
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-30 00:16:50
paskutiniame stulpelyje pamiršau pataisyti, turėtų skambėti taip:... Tarsi būčiau aš kitas žmogus...