Tu ištverki raudą, kur veržias,
Kuri gaudžia kaip varpas bažnyčios.
Susiimki, nors valkata vargas,
Įsispyrė ir neina iš gryčios.
Prisiverski šypsotis per darbus,
Prisimink, ką šviesiausio regėjęs.
Leisk paglostyt pražilusią galvą,
Ir atrodys, kad vargas išėjo.
Gaiva
2010-11-30 00:00:29
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-04 17:19:58
Geras ir labai stiprus eilerastis.Jo stiprybe vaizdu-jausmu tikrume ir lakoniskume.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-12-01 13:03:08
lengvai skaitosi :)
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2010-11-30 23:01:52
Vargas dažniausiai išeina, jeigu yra kas paglosto galvą. Jautriai parašyta.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-30 11:02:57
Tokie raminantys ir gaivūs žodžiai, kurių taip trūksta. Skaitai ir apima pakilimas.
Vartotojas (-a): MyBrightestDiamond
Sukurta: 2010-11-30 00:39:59
ak kaip trūksta tos užuovejos, kuri įpučia ramybės...sugraudino net
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-30 00:10:00
labai paguodžiantis, jautriai nuskambėjo.