Tu ištverki raudą, kur veržias,
Kuri gaudžia kaip varpas bažnyčios.
Susiimki, nors valkata vargas,
Įsispyrė ir neina iš gryčios.

Prisiverski šypsotis per darbus,
Prisimink, ką šviesiausio regėjęs.
Leisk paglostyt pražilusią galvą,
Ir atrodys, kad vargas išėjo.