Tu nelauk vilčių traukinio
Užpustytoj kaimo stotelėj.
Tu nelauk žvaigždžių lietaus
Šviesią rugpjūčio naktį.
Tu nelauk tylos minutės,
Kai Žemė suktis paliaus.
Tu nelauk švelnių žodžių,
Kai sielą skaudės.
Tu nelauk vidurnakčio sapnų,
Kurie pilni tuščių svajonių.
Tu nelauk tuščiavidurių gyvenimo žiedų,
Kurie vos pražydę nuvysta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-11-29 20:36:14
Neprieštarauju :)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-29 20:34:08
Tik emocija su gyvenimiškumu. Į Jausmus.
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-11-29 19:43:01
Juk laukti neuždrasta, bet juk kartais laukiam laukiam ir viskas būna veltui
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-11-29 19:15:06
Čia ir neturi būt optimizmo :) čia tai kas laukta ir deja neišlaukta, nes juk retkarčiais likimas būna tars miražas...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-29 14:59:08
Bandyta gražiai ir jautriai...ir gražu... paprastas kalbėjimas kai kur gal banalokas..bet vistiek brangus, tam kuris nelaukė....
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-11-29 14:11:28
ir lauk ir nelauk laukto , bet viltis visada nemarioji