Tu nelauk vilčių traukinio
Užpustytoj kaimo stotelėj.
Tu nelauk žvaigždžių lietaus
Šviesią rugpjūčio naktį.

Tu nelauk tylos minutės,
Kai Žemė suktis paliaus.
Tu nelauk švelnių žodžių,
Kai sielą skaudės.

Tu nelauk vidurnakčio sapnų,
Kurie pilni tuščių svajonių.
Tu nelauk tuščiavidurių gyvenimo žiedų,
Kurie vos pražydę nuvysta...