Rašau žodžius, man sako – jie beprasmiai,
Kas beskaitys, kai skamba tiek dainų,
Kai radijas, TV per dieną neužgęsta
Ir liejas plačios upės muzikos, vaizdų.
Rašau žodžius, pinu minčių vainiką
Iš buvusių dienų vis degančių jausmų.
Rodos, godžiai sėmiau, dar daugiau paliko,
Viską, kas gražiausia, su savim nešu.
Mažą pievos žiedą retas beužmato,
Betgi ar dėl to jis turi nežydėt?
Gal ir mano žodžiui, rudeniniam raštui,
Tik vienam keleiviui lemta bus kalbėt.
Nežinau, kur skrenda gimstančios eilutės,
Kam, kada į širdį tyliai pasibels,
Tik jaučiu – laimingas, koks laimingas būsiu,
Jeigu mano meilės kibirkštį įžvelgs.
Meilės – būt, gyventi, dirbti juodą žemę,
Džiaugtis paukščio giesme, išlakiu medžiu
Ir suprast, kad žmogui kartais būna gera,
Jei gali dalintis paprastu žodžiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-12-01 19:33:25
Nežinau, kur skrenda gimstančios eilutės,
Kam, kada į širdį tyliai pasibels,
Girdim. Šaunu.Ačiū.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-11-29 22:06:24
Šauniai.
Imu į savo bibliotekėlę:))
Ačiū.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-11-29 20:45:29
širdingi žodžiai...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-29 12:41:01
Man kažkodėl priminė vasarą ir pievas.... :) kiek vaikiškai naivu, gerąją žodžio prasme.Vaikystė- dovana, į kurią norėtųsi sugrįžt.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-11-28 21:49:39
Visa širdimi įžvelgiau Jūsų meilės kibirkštį viskam.Ačiū.Gražūs žodžiai
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2010-11-28 14:02:13
"Gal ir mano žodžiui, rudeniniam raštui, Tik vienam keleiviui lemta bus kalbėt." Ne vienam, o šimtams ar tūkstančiams. Jūsų žodžiai ir eilės yra kaip atgaiva, kai būna sunku ir kai džiaugsmas netelpa dūšioj. Rašykit, kalbėkit. Širdį suvirpinantys žodžiai sušildo sielas kitiems.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-11-28 13:06:01
pritariu.