Santrauka:
Tėviškė dar yra. Dabar ji priklauso vyriausiam broliui. Gal, kada nors, vėl ten žydės jurginai...
Trumpa rudens diena ir vėl praslydo,
Sugrubo vakaras. Tik mintys klydo
Ir braidžiojo seniai nebemintais takais -
Iki gimtos sodybos... jau tamsiais langais.
Daug metų nebežydi ten jurginai,
Trobos man durų niekas nerakina,
Bet, dar norėčiau pasivaikščiot takeliu,
Kuris nuo slenksčio veda, baigias upeliu...
Darbų nuvargintas rankas ir kojas
Menu, upelyje Mama mazgojos,
O aš, taku pro vešlią liepą bėgdama,
Žinojau, kam esu svarbi, kur laukiama...
Užžėlė senas takas. Liūdi liepa... Bet,
Kai praeitin sugrįžta mintys, visuomet -
Prie slenksčio gimto namo dar įmanoma,
Atrasti pradžią savojo gyvenimo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2010-11-28 14:06:42
Puiku. Kažkodėl kuo toliau, tuo dažniau mintys grįžta į pradžios tašką - tėviškę. Manoji dar stovi, tik deja, niekas ten manęs nebelaukia...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-27 23:08:50
Patiko, man irgi taip norisi sugrįžti į gimtinę, bet deja...vaizdingai perteikta nuotaika.