Trumpa rudens diena ir vėl praslydo,
Sugrubo vakaras. Tik mintys klydo
Ir braidžiojo seniai nebemintais takais -
Iki gimtos sodybos... jau tamsiais langais.

Daug metų nebežydi ten jurginai,
Trobos man durų niekas nerakina,
Bet, dar norėčiau pasivaikščiot takeliu,
Kuris nuo slenksčio veda, baigias upeliu...

Darbų nuvargintas rankas ir kojas
Menu, upelyje Mama mazgojos,
O aš, taku pro vešlią liepą bėgdama,
Žinojau, kam esu svarbi, kur laukiama...

Užžėlė senas takas. Liūdi liepa... Bet,
Kai praeitin sugrįžta mintys, visuomet -
Prie slenksčio gimto namo dar įmanoma,
Atrasti pradžią savojo gyvenimo.