O kartais norisi ko nors saldaus,
Kad net liežuvį medumi apveltų,
Galbūt pavyktų sunkumus pamiršt
Ir skausmas taip aštriai širdies nevertų.
Gyvenime, lyg avily tuščiam,
Medaus seniai nei lašo nebeliko,
Jau tapo prabanga - būt suprastam,
Mes tarsi akmenys prie kelio pilko.
Sunku, kad vis dar norisi saldaus,
Negalime pamiršti džiaugsmo skonio,
Kai žinom - neragausime medaus,
Kitiems skirta gyvenimo malonė.
Liepa
2010-11-26 16:57:25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2010-11-26 23:28:29
Atskris į tuščią avilį naujas spečius ir bus dar medaus... Patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-26 22:37:06
labai nuoširdus prisipažinimas-norisi iš gyvenimo saldaus-medaus.Oi dar bus visko šiam gyvenime:ir saldaus,ir rūgštaus, ir sūraus, ir kaitraus, ir aitraus, šilto ir šalto...Viskam savas laikas.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2010-11-26 21:43:08
Ne, nesutinku – gyvenimo malonė skirta visiems, tik reikia ... tik reikia jos paprašyti :)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-26 20:15:44
Skamba nuoširdžiai ir šiltai... Gražu, man patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-26 19:57:31
Oi koki miela,Liepa, panašų pabiruoklį vakar išraičiau...tik neturėjau valios juo pasidalint. Manau kad kai viskas "išgula" juodai gelsvam....po truputi ir mainos mintys, ir skaidrėja...Bus dar visko....Balto..pilko.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-26 17:42:05
Jei papai yra bus ir medaus
Anonimas
Sukurta: 2010-11-26 17:18:12
Liūdnas toks... kaip ši diena, bet įtaigus - norisi verkti iš beviltybės... :(