Tik baltas gruodas apkabins greit mano širdį,
Palies jis žodžiais likimus, kurie negirdi.
Atėjęs tyliai nuraškys žvaigždes ant žemės
Jei jos nukris, stebuklai liks neegzistavę...

O gruodas vėl dainuoja, ar girdi?
Jis pasiklydęs liūdesio šaly...
Ir šiluma ištirpsta tik sapnai
Išlieka, nors kaskart užmiršt bandai.