kai nuleidžiu rankas
atrodo pribėgs vilkiukai
ir pradės žysti pirštus
o tada nusitemps į olą
ir užaugins vilke savo motina
***
užsimerkus tik kailis –
iltimis prie kaklo pagaunu
tavo gyvybės gyslą
kad kraujo nepaliktum –
naktį snigo
***
išsišukuoti
laižyti pėdas
ir inkšti
kol šaltis adatėles
į sąnarius smaigsto
dar negalima grįžti –
žemė kieta
sniegas giltinei
raineles baltai
degina
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2010-11-25 20:51:44
Vaizdiniai kokie su vilke – tikrai padarė įspūdį...
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-25 19:55:37
Tikras žiemiškas eilėraštis, man patiko šie vilkai...... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-25 15:09:32
Paskutinis trieilis aukso vertės.