vilkai

kai nuleidžiu rankas
atrodo pribėgs vilkiukai
ir pradės žysti pirštus
o tada nusitemps į olą
ir užaugins vilke savo motina

***

užsimerkus tik kailis –
iltimis prie kaklo pagaunu
tavo gyvybės gyslą
kad kraujo nepaliktum –
naktį snigo

***

išsišukuoti
laižyti pėdas
ir inkšti
kol šaltis adatėles
į sąnarius smaigsto

dar negalima grįžti –
žemė kieta

sniegas giltinei
raineles baltai
degina
Puella