vilkai
kai nuleidžiu rankas
atrodo pribėgs vilkiukai
ir pradės žysti pirštus
o tada nusitemps į olą
ir užaugins vilke savo motina
***
užsimerkus tik kailis –
iltimis prie kaklo pagaunu
tavo gyvybės gyslą
kad kraujo nepaliktum –
naktį snigo
***
išsišukuoti
laižyti pėdas
ir inkšti
kol šaltis adatėles
į sąnarius smaigsto
dar negalima grįžti –
žemė kieta
sniegas giltinei
raineles baltai
degina