Kai naktį sniegas lietumi pavirsta
Arba lašai netyčia apšarmoja,
Renkiesi sapną, nors vis tiek numiršta
Po tavo langu gruodžio mylimoji.
Blaškais pernakt į pilnatį įkritęs,
Paklydusį save vedžioji palei sieną
Per dangų ašara, o gal ruduo nukrito,
O gal tik išsiliejo mėnesiena.
Dvi snaigės klykauja už lango, neprabunda,
Jokie jausmai, o nejauku tylėti
Ir nebeapsuka galvos jokia pagunda,
Tik pilnatis per visą dangų kliedi.
Tik sniego pėdsakais iš rudenio į žiemą
Tipena laikas, kalendoriai miršta
Ir užgesina aitrią mėnesieną
Išaušusios dienos lediniai pirštai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-10-27 14:37:23
Kaip visada...vieno karto skaityt negana:)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-12-11 16:47:48
Tadas Miliauskas jau ketina kurt. Nuostabi daina gali gautis.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-25 17:40:33
Įstabi naktis, kur daug veiksmo, kliedesių ir klykavimų, tik, gaila, visa tai pastebi - vienetai.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-25 13:35:37
labai vaizdingas- lyg ne parašytas, o nupieštas
Anonimas
Sukurta: 2010-11-25 12:08:13
Skaitydama, stengiausi pataikyt ir ritmą, bet man kaip naujokei matyt tai tik mankšta,labai ačiū tokios nakties ir lauksiu.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-11-25 10:08:54
Šiandien tas pėdsakas iš rudenio į žiemą... Gražu!
Vartotojas (-a): Keistuolių_rožė
Sukurta: 2010-11-25 09:33:41
Puiku! Ačiū
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2010-11-25 09:01:42
Gražu,patiko labai.