Išmokau kurt nešvankią tiesą,
Apie pasaulį, karą,
Vieškelius kelis.
Bent retkarčiais pakeist likimo tvarką
Suklupti
Žengiant numegztais mamos takais.
Pati sukūriau savo kelią,
pati gyvent ruošiuos šaltom naktim,
Išmokau net bučiuoti vaiko galvą,
Jam spiegiant,
Kad, deja,
Ne jo šita lemtis.
Čia reik gyvent,
Čia reikia melstis,
Čia reikia fleitom grot melodijas naivias.
Kuždėsiu šitai sau prieš miegą ,
Tam,
Kad galėčiau verkti,
Kai aušra nušvis.
Tam, kad galėčiau juoktis,
Meilę, viltį išdalint.
Tam, kad ir vėl tikėčiau.
Tikėčiau laime
besišypsančiom
Ir spindinčiom akim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-11-24 23:27:13
Čia reik gyvent,
čia reikia melstis.
teisingas atradimas. o visa kita man nelabai patiko, norint poezijos paprastai padaromos tokios išvados, kurios padarytos šiame darbe, o tik tada imama kurti. arba bent jau turėtų taip būti.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-24 23:09:01
Kalbėjimas eina iš širdies, viskas gerai, patiko mintys.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-24 15:25:22
Kietas kalbėjimas, teisingas, patiko.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-11-24 12:26:57
nuoširdus darbas, su viltimi, o tai svarbiausia.
šiek tiek skausmu sukapotas, bet gyvumo suteikia tie kapojimai čia, tam, kad
man tik pavadinimas užkliuvo, dar ta /nešvanki/ tiesa, bet tai autorės sumanymas, o nuomonė tik mano.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-24 11:35:42
Lengvumo norisi, o čia toks kapojimas ryškus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-24 08:04:44
...tegul būna tikėjimas...ir trokštu gyventi
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-24 03:03:37
Mintis gera. Nuoširdu.