Lapkritį drėgna ir šalta,
Saulė užtruko ilgam.
Leisk prisiglausti dar kartą,
Tiktai neklauski: „O kam?“.
Leisk prisiglaust paprasčiausiai,
Jeigu ne kūnu – akim.
Juk tu matai – žemę prausia
Lietūs nuo ryto paiki.
Dangūs užmiršo jau mėlį –
Šilumą ir svajones.
Lapai pabirę ant smėlio
Kelią rutinoj pames.
Tyčiosis amžinas žydas –
Vėjas – iš medžių nuogų,
Kiemo kampe pasiklydęs
Belsis prie tavo langų.
Tu išsigandus sėdėsi,
Tartum nemačius rudens.
Remsis į staktą pavėsis,
Nuopuoliu savo graudens.
Gal prisiglauskim dar kartą,
Lyg prasikaltę vaikai.
Žodį anąsyk ištartą
Skruostais suspaudus laikai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-11-24 08:14:52
Ir talpus ir lengvai skaitomas. Gali neblogai ir dainuotis.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-23 21:38:22
Gražu, artima. Mielai prisiglausčiau...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-23 18:03:39
Lyg prasikaltę vaikai... labai gražu :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2010-11-23 15:32:37
Mielai klausyčiausi tokios dainos.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-23 15:26:43
Gražiai ir labai šiltai nuskambėjo.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-23 08:13:51
Nuostabiai švelnus ir jaukus... taip ir norisi prisiglausti... (tik prie KO???)