Lapkritį drėgna ir šalta,
Saulė užtruko ilgam.
Leisk prisiglausti dar kartą,
Tiktai neklauski: „O kam?“.

Leisk prisiglaust paprasčiausiai,
Jeigu ne kūnu – akim.
Juk tu matai – žemę prausia
Lietūs nuo ryto paiki.

Dangūs užmiršo jau mėlį –
Šilumą ir svajones.
Lapai pabirę ant smėlio
Kelią rutinoj pames.

Tyčiosis amžinas žydas –
Vėjas – iš medžių nuogų,
Kiemo kampe pasiklydęs
Belsis prie tavo langų.

Tu išsigandus sėdėsi,
Tartum nemačius rudens.
Remsis į staktą pavėsis,
Nuopuoliu savo graudens.

Gal prisiglauskim dar kartą,
Lyg prasikaltę vaikai.
Žodį anąsyk ištartą
Skruostais suspaudus laikai...