Vėl diena nejauki,
Riebūs debesys mindžioja langus,
Vėl per stiklą šauki,
Kol suskeldėja lūpų angos.
Užsikamšo ausis
Du išdidūs dievai ir tyli,
O stikle debesis
Prasipjauna per visą gylį.
Medis purto šakas,
Vėjo kūnas išleidžia kvapą,
Tu verki. Na ir kas,
Tai tik mintys šlapiai sutapo.
Tai tik lijo tavim
Į vėlyvą, bejausmį rudenį,
Kai diena nejauki
Debesy prisiglausti skubinos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-09-15 21:56:58
Patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-21 23:15:18
Pagauta nuotaika, patiko, ypač "Tai tik lijo tavim į vėlyvą, bejausmį rudenį..."
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-21 23:01:24
Puiku.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-21 20:10:46
Nejaukimo įspūdį tikrai pavyko Jums sukurti.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-11-21 19:57:00
/Riebūs debesys mindžioja langus/
Išdidūs dievai gerai šeria debesis
lietaus hormonais:))
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2010-11-21 15:53:12
debesiy priebėga nuo savęs. ačiū