Rudens kalbėjimai ( 2,3 )

2.
Tas nenumaldomas troškimas būti dabar,
Lyg paskutinę akimirką,
Lyg paskutinį šaukštą keliant,
Lyg sakant, paskutinį norą gyvenimui.
Čia ir dabar, ir negana to,- kas buvo.
Baisiausio žvėries vejama - akimirkos,
Ne, ne Sizifo akmenį, o savo gyvenimą
Ridenu skrendančiu pūkų kamuoliu į aukštą kalną,
Ten kur tu, kur tavo horizontai...
Nors vieną svaigią akimirką įkvėpti,
Palaiminto  nektaro, versmės iš Meilės sodo,
Iš tyro akių šaltinio, iš amžinosios dalies
Gyvybės duonos - patepimo gyventi!
3.
Tyliai draikosi šakos,- verkia gluosniai ...
Paukštis nupurto ryto slogutį...
Ar tai sapnas rytojui,- laukimas kapsi lašais,
Raudonom rožių širdim... nesulaukę išeina.
O tolumoje lūžta saulėtekis, gal tavo žvilgsnio,
Aštriabraunio deimantinio žėrėjimo.
Aguonos raudonio genamos debesų bandos
Paklysta laike, užvaldydamos tolius.
Jausmų vandenyno kunkuliuojančios bangos
Skandina versmes, troškimus - laikas gimti.
Puta paliesti tavo lūpas svaiginančių horizontų...
Gluosnių ašaros virsta šnarančiais snaigių šilkais...
Laũmele

2010-11-21 00:22:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-11-21 22:47:02

Daug įvairių vaizdinių persipynę. Naujas stilius Laumelei tinka ;)

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2010-11-21 15:26:13

Daug gyvenimo geismo prasiveržė Jūsų kalbėjimuose, gražu ir tikra

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-11-21 13:03:33

Kamuoliais liejasi... Aguonos raudonio genamos debesų bandos --- labai patiko.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-11-21 12:32:40

Mėgstu daugiau klausytis, bet su Jūsų rudeniu pasikalbėjau iš širdies.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-11-21 10:41:04

Labai raiškūs ir svajingi rudens kalbėjimai, ypač paskutinė eilutė. Gražiai supinti gamtos ir vidiniai pajautimai.

Anonimas

Sukurta: 2010-11-21 10:17:00

Puikūs Tavo rudens kalbėjimai, ramūs ir svajingi