Gamta nuščiuvus suspurdėjo,
Šešėlis krito. Ir nuo vėjo
Pabiro lapai ant manęs.
Dangus atvėrė langines.
Užmigo žemė. Mintys plaukia
Žolėm rasotom po palaukę.
Mėnulis slepias debesėliuos,
Praskrido paukštis susivėlęs
Ir žemę dengia tirštas rūkas.
Tik laikrodžio rodyklės sukas.
Jos nesustos, skubės pirmyn
Kol nugarmės tamsion naktin...
Jau rytas aušta. Žvaigždės gęsta
Ir žemė spinduliuose skęsta.
spika
2010-11-20 09:59:57
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2010-11-20 16:47:55
Gražus, vaizdingas rudeninis sonetas. O dar tas paukštis susivėlęs... :)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-11-20 15:38:05
pritariu visiems komentarams
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-11-20 13:54:19
Lengvai plaukiančios mintys čia veria vaizdus, čia pinasi į jausmus, nuotaiką... kol nušvinta.
Dangus atvėrė langines./
Praskrido paukštis susivėlęs Išraiškingai. Ir visas sonetas labai gražus.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-20 11:37:06
Deimantei.Kaip jis gali būti aktyvus, jei žemė ilsisi, mes snausdami irgi būnam vangoki.Todėl taip ir perteikiau tuos pojūčius.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-20 10:54:35
man patiko, labai gražiai , lengvai susiskaitė... nuvingiavo rudeniškai šviesiai, ramiai :)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-20 10:37:00
Pats tekstas vangokas, nors veiksmo yra: sukasi, skuba, byra.