Kai žemė ilsisi
Gamta nuščiuvus suspurdėjo,
Šešėlis krito. Ir nuo vėjo
Pabiro lapai ant manęs.
Dangus atvėrė langines.
Užmigo žemė. Mintys plaukia
Žolėm rasotom po palaukę.
Mėnulis slepias debesėliuos,
Praskrido paukštis susivėlęs
Ir žemę dengia tirštas rūkas.
Tik laikrodžio rodyklės sukas.
Jos nesustos, skubės pirmyn
Kol nugarmės tamsion naktin...
Jau rytas aušta. Žvaigždės gęsta
Ir žemė spinduliuose skęsta.