Kai žemė ilsisi

Gamta nuščiuvus suspurdėjo,
Šešėlis krito. Ir nuo vėjo
Pabiro lapai ant manęs.
Dangus atvėrė langines.

Užmigo žemė. Mintys plaukia
Žolėm rasotom po palaukę.
Mėnulis slepias debesėliuos,
Praskrido paukštis susivėlęs

Ir žemę dengia tirštas rūkas.
Tik laikrodžio rodyklės sukas.
Jos nesustos, skubės pirmyn
Kol nugarmės tamsion naktin...

Jau rytas aušta. Žvaigždės gęsta
Ir žemė spinduliuose  skęsta.
spika