Koks keistas nerimas - lyg darbo nepadaręs
Prie stalo ieškai garbingiausios vietos,
Lyg būtum matęs, kaip žvaigždė vakarė
Spalva raudona pranašiškai rėdos,
Lyg būtų vandenys pakeitę savo kryptį,
O durys tapę akliniausiom sienom,
Būties lyg esmę užginta matyti,
Nors tu labiau už viską to norėtum,
Narkozė laimės išvilioja sėklą,
Viltingu turiniu pilnėti ima įsčios,
Burna be valios žiojas garsiai rėkti,
Išgirdus laikrodis tironiškai kaip tiksi:
Ak, atiduok, kas tau nebepriklauso -
Šimtai bambagyslių nenumarintos plyšta.
Gyvena nerimas, kurį bandai priglausti,
Glėbiu aprėpt kurs nesiduoda visas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-11-20 12:18:25
Čia tarsi nauju žvilgsniu pažvelgus į augančius (visom prasmėm) vaikus. Amžinai paslaptingas žmogaus stebuklas - vaiko gimimo, augimo, atsinešto savitumo stebuklas, nepakeičiamos nepriklausomybės...
Ne tik nuoširdaus nerimo, bet ir nustebimo, stebėjimosi, gražios brandžios patirties ir gal troškimo įminti tą žmogaus mįslę randu Jūsų savitose eilėse. Buvo įdomu skaityti.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-19 22:47:45
kalba gyvenimo patirtis, savęs vertinimas.Gilus ir filosofinis.Įdomiai skaitėsi.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-19 19:43:28
Įdomiai, vaizdingai ir labai savitai. Gilus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-19 18:23:58
...filosofiškai pažvelgta...mąstytojiškos eilės
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-19 17:34:43
Gryniausia tiesa kiekvienoje eilutėje.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-19 16:23:02
"pasiduoda"
Anonimas
Sukurta: 2010-11-19 16:20:13
Tarp tradiciško ir savitesnio kabėjimo.