Koks keistas nerimas - lyg darbo nepadaręs
Prie stalo ieškai garbingiausios vietos,
Lyg būtum matęs, kaip žvaigždė vakarė
Spalva raudona pranašiškai rėdos,
Lyg būtų vandenys pakeitę savo kryptį,
O durys tapę akliniausiom sienom,
Būties lyg esmę užginta matyti,
Nors tu labiau už viską to norėtum,
Narkozė laimės išvilioja sėklą,
Viltingu turiniu pilnėti ima įsčios,
Burna be valios žiojas garsiai rėkti,
Išgirdus laikrodis tironiškai kaip tiksi:
Ak, atiduok, kas tau nebepriklauso -
Šimtai bambagyslių nenumarintos plyšta.
Gyvena nerimas, kurį bandai priglausti,
Glėbiu aprėpt kurs nesiduoda visas.