Sustirusi kaip uoga -
Rudens darganoj likusi -
Supuosi vieniša lietuje.
Džiaugiuos toliais praskaidrėjusiais.
Tikriausiai akys kaltos,-
Skuba, kol mato kuo toliau apžvelgti.
Ir vis užantin, užantin ...
Byra kiaurai, o vis negana:
Paukštis, rodos, gražiau ulba,
Saulės spindulėlis labiau glosto,
Vis kraunu prisiminimų aruodus.
Reikėtų juos kada išsemti...
Vėjus pakvietus anei trupinio neliktų...
Supuosi uoga - vėjyje - neprikviest jo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-11-20 19:35:26
Esi mergelė - tikra uogelė.
geidžiamiausią paukštį prisikviest gali...:))
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-11-20 11:29:13
Jau pasirinktas šermukšnės uogos vaizdinys, susilyginimas čia taip plačiai atveria giliausius jausmus. Aitrus vienišumas, ilgesys pereina į džiugesį, toliais praskaidrėjusiais... tolesniams širdies išsikalbėjimams. Gražiai atvirais pamąstymais.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-19 23:02:56
Gražus ir gilus kalbėjimas, labai įdomiai per šermukšnėlę perteikti pojūčiai ir mintys.Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-19 16:29:17
Tipau šermukšnėlė.
:), rudenėliškai
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-19 16:09:17
Prasmingos mintys, patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-19 15:46:08
Rudens nostalgija jausmuose...Gražiai supasi uoga.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-11-19 15:45:48
tarp uogų vieniša uoga.... negerai
....o akys vis žvelgia kiek aprėpia...
nejaugi nemato/nejaučia kiek šildančių žvilgsnių?
man – skausmingas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-11-19 15:27:19
jau prisikvietei, uoga, :) ham, valgau
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-11-19 14:35:30
Rudeniška lyrika, mintis pasupanti.