Santrauka:
maža aliuzija į tobulumo siekį :)
nupiešk mane kai miegu
užmerktos akys pilnos žvaigždynų ilgesio
nupiešk lūpas kai nekalbu
žodžiai kaip paukščiai lizde besiilgintys skrydžio
paliesk pieštuku rankas
kol niekas nemato taisančias plaukus
nes kai nemiegu nesu žmogumi
tik vaikštantis gyvas sapnas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-11-19 22:58:46
Gaivus darbas :)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-19 16:17:36
Jausmingai, šiltai skamba, ir toks švelnumas....... man patiko :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-11-19 16:17:09
skyrybos nebuvimas paprastai suteikia kūriniui ypatingos raiškos (nes gaimi įvairūs žodžių junginių rinkiniai), o šiuo atveju yra kitaip.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-19 16:08:00
Pirmas posmas labai gražus. Man trūksta skyrybos ženklų, tada, manau, būtų dar išraiškingesnis.
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2010-11-19 15:53:12
Taip gražu ir artima, ačiū.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-11-19 14:33:13
Subtilus ir aistringas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-19 11:53:06
pirmasis posmas labai labai patiko :)