nupiešk mane kai miegu
užmerktos akys pilnos žvaigždynų ilgesio
nupiešk lūpas kai nekalbu
žodžiai kaip paukščiai lizde besiilgintys skrydžio

paliesk pieštuku rankas
kol niekas nemato taisančias plaukus
nes kai nemiegu nesu žmogumi
tik vaikštantis gyvas sapnas