Pavargom ir nieko iš to:
tavo tylos neišlaiko žemė
taip ir grimzti lyg liepsna
gilindamas duobę žvakėje
dar kartais tiesi kaitinančią
ranką bet oda tavo sielos
švelnesnė vis ir vis išslysta
mano pirštus nusvilinusi
Pavargom ir nieko iš to:
žiūriu kaip lydosi melsvas
vaškas ežerais užšąla akyse
neregiai mes nebyliai esame
kitoks mūsų laikas vieta ne ši
bent tiek kiek myliu
bent tiek kiek ilgu man
bent tiek ir aš galiu tirpti
bent tiek ir aš galiu pasislėpti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2010-11-19 16:55:27
tikrai taip : )
Anonimas
Sukurta: 2010-11-19 16:31:49
Sau. Įasmenintas.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-18 20:17:30
Manau, gražiai gautųsi sudainuoti, lyriškas, jausmingas eilėraštis......