Nutapytas laikas ant stiklo,
Suraikytas rėžiais spalvotais,-
Ten vaikystė saulėtekiu švyti,
Ir švelniu ryto džiaugsmo potėpiu.
Rėžis ežero, upės jaunystės,
Su ugningu aguonų žydėjimu,
Kelias kylantis saule į skardį,
Ir bejėgės širdies virpėjimas...
O paletėje laikas užsnūsta,
Vėjai draiko palaidus jo rūbus,
Lango akys vis žvelgia į tolius,
Nuraminimas slepias tikrovėje.
Tik svajonės, užkloję vualiu,
Raugo duonai išsaugojo - tylą.
Ir spalvota jausmų vaivorykšte
Lieja šviesią rudens šilkų giją...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-19 00:07:40
Naujais vėjais pūstelėta ;) Kažin, kieno tai įtaka? Gražiai parašyta.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-11-18 17:58:35
vitražiškas - gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-18 17:08:44
Fainiai
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-11-18 16:10:54
Išlietas kaip akvarelė su vaizdiniais ir nuotaika, šaunus darbas.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-18 15:05:07
Ryškus, vaizdingas eilėraštis, man patiko
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-18 13:57:38
labai jaudinančiai, tiesiog nuplaukė tekstas