Nutapytas laikas ant stiklo,
Suraikytas rėžiais spalvotais,-
Ten vaikystė saulėtekiu švyti,
Ir švelniu ryto džiaugsmo potėpiu.
Rėžis ežero, upės jaunystės,
Su ugningu aguonų žydėjimu,
Kelias kylantis saule į skardį,
Ir bejėgės širdies virpėjimas...
O paletėje laikas užsnūsta,
Vėjai draiko palaidus jo rūbus,
Lango akys vis žvelgia į tolius,
Nuraminimas slepias tikrovėje.
Tik svajonės, užkloję vualiu,
Raugo duonai išsaugojo - tylą.
Ir spalvota jausmų vaivorykšte
Lieja šviesią rudens šilkų giją...