Santrauka:
posmai jai, prisistatant, iš kur esu kilusi.
Maną tėviškę Utenai priklausą,
kur Vyžanos pakavoti tęvai.
Bet likimas neklausia-
tas vienkemis išnykįs seniai.
Išnyką tėviškę - lauku pavirtą.
Ir pušų nebėra - visas iškirtą.
Takų nebesmatą - žolu ažužėlą.
Jau senai nebeseka mačiutę pasakėlių...
E būdavą vakarais senieji audžia,
virves veja, anekdous porina,
jaunimas gi gegužinen traukia,aždainuoja...
Tai būvą linksma tadu -
jaunystę plazdėją paukščiu,
kai sodžiuj netilą daina
su armonikas gražiu gaidu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-11-18 23:58:46
Miela nostalgija.
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2010-11-18 21:18:19
Jausmingy surikiuoti žodži, skirti Tėviškei - mūsų gražuolei Ukštaitijai.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-11-18 17:50:09
Ten Radzevičiaus erdvės. Ir vienkiemiai tokie gražūs...
Ir Vyžanų kapeliai labai jaukūs...
Gera ten... Ne kartą rudenėjant klajojau priešaušrių vieškeliais...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-18 16:43:05
Aukštaitija... Nostalgija. Žavu. Nemaniau, kad DAR yra tokių, kurie moka kalbėti, juo labiau kurti tarmiškai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-11-18 15:34:42
...labai patiko...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-18 14:05:00
Patiko šie nostalgiški prisiminimai, tokie jaukūs, šviesūs.Pritariu Medžiui.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-11-18 12:17:55
pasakysiu žiemgališkai: kaims buva, yr ir bus mūsų dvasios motinėla... :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-11-18 11:38:40
Ale man atrodą, kad tąs knkursus laimi autariai, gyvenuntys kaimi.Bepigu aniems-dą ir mačiutes padeda...