Nieks mana mintių nesugauda,
bėg per lauką kaip kiemą šuva.
Stogs prakiura ir kerpėm užauga,
lietus brazd - - -
-
su benamia lazda.
Mana nieks žąsinų nebegana,
nebemelž jau žalmargės rytais.
Lydž į lauką, į darbą kaip sene,
ne varteliai, o kliamka - - -
-
sudie!
Ir taip - kas pavasaria dieną,
kas minutę klaps ir išlydž.
Kojos ir rankos nurima - - -
-
dobils ant kapinių žydž.
Medis
2010-11-18 11:30:02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2011-04-11 15:43:07
Gražu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-11-19 20:41:33
Va, už kliamkas i aš paklabenau... :)))
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-11-19 19:46:53
gražiai, tikrai...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-11-18 23:56:29
Gražiai nuskumbėja.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-11-18 17:44:22
Miela matyti labiausiai dialektologų mylimos Joniškio šnektos tekstą.
Dobils žydž.
Vartotojas (-a): kunigaikštis
Sukurta: 2010-11-18 17:14:22
Tagu daugiau takių minčių laksta kaip palaidi šunys pa kiemų. :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-11-18 16:12:47
Su laiko tėkme sulydytas kaimo tikrovės dvelksmas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-18 14:08:26
Labai, labai sujaudino tokie prisiminimai.Aš pavydžiu tiems kas kaime augo, tiek daug visokių grožybių, įspūdžių, tokie tyri prisiminimai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-18 12:04:47
...och kaip padvelkė, kaip sujudino prisiminimus...o ,,kliamka" - pavergė :)