išpažintis

Santrauka:
kalta, kad saugau
brendu į rūką, suieškot kas lemta;
tamsos karaliui pažadu laukimą.
meldžiuosi dangui atsidarius langą,
nes tik jis žino velnišką kaukimą,
kai rankos nepajėgia atidengt,
kas paslėpta,
o akys užsimerkę snausti ima.
brendu į rūką ir šaukiu, ir saugau
ramius žingsnius rytojaus piligrimų.
tamsa užklodama laukus ir rankom
išpindama giesmes lig pamišimo.
aš moteris, tamsos valdovo langus
iškeikusi priešais jo kareivių minią
brendu į rūką pasitikti lemtį -
sušąlusį virpėjimą lelijų
anamcara

2010-11-18 08:34:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-11-18 23:42:29

Mistiškai kažkiek, lyg burtai kokie, lyg pranašės žodžiai. Patiko.

Anonimas

Sukurta: 2010-11-18 22:52:10

Virpinanti ši išpažintis. Įtaigūs vaizdai, gerai parinktos metaforos. Tarsi legenda apie moters ilgesį ir ryžtą. Patiko.

Vartotojas (-a): jūros dukra

Sukurta: 2010-11-18 21:02:55

Sušalusį be ą :)

Vartotojas (-a): Panama

Sukurta: 2010-11-18 17:09:17

Jūsų išpažintis širdį virpina. Labai gražus kalbėjimas, bravo!

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-11-18 14:23:04

Giliai nuo visų ir net nuo savęs paslėptas vis dar žydintis jausmas, gražus kalbėjimas, pasiimu.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2010-11-18 11:54:54

moteriškai - gražu :)
pabaigoj gal tas dvi eilutes rašyčiau taip:
aš moteris, priešais tamsos valdovo langus,
iškeikusi kareivių minią jo
(atsiprašau, man rodos taip sklandžiau )
:)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-11-18 10:18:08

išpažintis... tik ne tamsos karaliui

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-11-18 10:02:41

patiko... :) ...paiimsiu