brendu į rūką, suieškot kas lemta;
tamsos karaliui pažadu laukimą.
meldžiuosi dangui atsidarius langą,
nes tik jis žino velnišką kaukimą,
kai rankos nepajėgia atidengt,
kas paslėpta,
o akys užsimerkę snausti ima.
brendu į rūką ir šaukiu, ir saugau
ramius žingsnius rytojaus piligrimų.
tamsa užklodama laukus ir rankom
išpindama giesmes lig pamišimo.
aš moteris, tamsos valdovo langus
iškeikusi priešais jo kareivių minią
brendu į rūką pasitikti lemtį -
sušąlusį virpėjimą lelijų