Santrauka:
Paprastas, paprastutis...
Žvaigždė iš tamsos man ant delno nukrito,
Laikiau aš ją saujoj,
Laikiau iki ryto –
Kol žvakė vis degė,
Kol vaškas vis tirpo,
Kol saulė jos dagtį staiga nenukirpo.
Ir liko ant delno išdegintos žymės –
Žvaigždė jau išblėso,
Žvaigždė to nežino.
Žvakigalis mėtos beformis atšalęs,
O saulė aukščiau,
Vis aukščiau dangum kelias.
Tik kam reikalinga šviesa šviesią dieną?
Aš žvaigždę turėjau –
Vienintelę, vieną.
Ir nors tamsoje švietė tūkstančiai sesių
Delne ją nešiau –
Širdyje dabar nešiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-11-20 19:09:28
Laaaabai... ;)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-19 18:45:27
oi kaip lietau :) ...visą širdį įdedi, o komentarus paskaičius, lyg netiki kažkas tuo, lyg ir juokas suėmė (ypač dialoge su Barabu :) ...bet eilės man susidainavo, ilgesingai ...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-18 23:34:04
Čia ne tau, čia tai vienintelei, aš juk ne žydras ;)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-11-18 23:03:28
nepatiko
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2010-11-18 20:57:55
Labai.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-11-18 13:02:12
žinoma...juk žvaigždės bet kam/bet kur nesimėto...
:)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-18 10:44:15
Dar nesu regėjusi tokio tauraus jausmo ištikimybei.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-18 08:27:26
Na išlaikyti degančią žvakę (žvaigždę) širdyje nėra lengva, nes kai ateina KITA naktis, danguje įsižiebia tūkstančiai kitų, gal dar nematytų, žvaigždžių... O saulės spinduliai dieną, juk jiems irgi sunku likti abejingu... O kūrinių tematika apie TUOS VIENINTELIUS... ji visada užburianti... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-18 07:29:11
puikus:)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-18 00:43:09
ir man šitas gražus, tikras toks.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-11-18 00:10:32
nešk, nešk, nepargriūk tik benešdamas :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-18 00:04:41
Taip įtraukė...Pasiimu.