Santrauka:
Trumpa jungiamoji dalelė. Jau seniai parašiau, bet vis man ji neįtiko, tad taisiau taisiau taisiau... Ir vis tiek man ji nepatinka, bet jos reikia, kad paskui veiksmai tvarkingai kolstytųsi toliau. Taigi labai neteiskite :)
Ąžuolynas dar kartą griausmingai suvaitojo ir nurimo. Sėdėjau žolėje jausdama, kaip tirpsta sužeistoji koja, ir stebėjau pamiškę, tikėdamasi ten pasirodysiant žmogystą. Karts nuo karto atsigręždavau pažiūrėti, ar tie blausūs žiburėliai tolumoje tebemirkčioja, tarsi norėdama įsitikinti, kad toji gyvenvietė tebestovi kur stovėjusi.
Sutrikusi svarsčiau, ką dabar daryti. Grįžti į ąžuolyną ieškoti žmogystos negalėjau, mat ąžuolai galop mane vis tiek pražudytų, tačiau negi eiti žiburių link?.. Neįmanoma. Atėjusi į žmonių gyvenvietę nebeištrūkčiau – jei bent žodelį yra girdėję apie laumtakes, jie mane kaip mat atpažintų ir negailestingai nudobtų.
Beliko toliau beviltiškai laukti, nes su tokia koja nebegalėjau paeiti – ąžuolo sužalojimas buvo kur kas stipresnis, nei tikėjausi. O kvailiausia buvo tai, kad niekaip negalėjau sau padėti.
Laumtakės galėjo labai daug – patyrusių laumtakių kerai buvo galingi kaip jų protėvių laumių. Tačiau SAU padėti laumtakės, priešingai nei senosios laumės, negalėjo. Ir dabar mano burtai buvo bejėgiai... Mačiau ant savo siaubingai atrodančios blauzdos šviežią kraują, tebeplūstantį iš žaizdos, ir niekaip negalėjau jo sustabdyti. Kuo toliau, tuo silpniau jaučiausi, suprasdama, kad greitai mirtinai nukraujuosiu.
Apgailėtina kraujuojanti laumtakė, patikėjusi žmogumi... Mona išties negailestingai mane nužudys, jei auštant dar nebūsiu mirusi.
Apsiblausęs mano žvilgsnis įžvelgė kažką boluojant pamiškėje. Nuo begalinio silpnumo nesugebėjau įtempti akių – ir taip iš paskutinių jėgų laikiau jas pramerktas. Iš tiesų manyje kirbėjo vienintelis noras – užsimerkti ir šiltai miegoti... Kojos jau seniai nebejaučiau, o po valandos klaikaus drebėjimo ir stingdantis nakties šaltis, rodos, nebe taip šaldė.
Stebėjau, kaip boluojantis daiktas juda manęs link. Po minutėlės jis jau užstojo visą vaizdą, tačiau nesugebėjau suvokti, kas tai.
Ir nemėginau.
Mano vokai nevalingai užklojo pavargusias akis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2011-01-01 12:54:16
Trumpa ši dalis. Per trumpa, kad būtų galima aiškiai pasakyti, kas čia pernelyg bloga, ir kas tikrai gera, kas vidutiniška.
Pastebėjau:
Laumtakės galėjo labai daug – patyrusių laumtakių kerai buvo galingi kaip jų protėvių laumių.
Viename sakinyje du žodžiai, susiję su laumtakėmis yra blogai.
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-11-20 20:30:14
Ačiū už komentarą. Nors čia tiesiog išdėstyta tai, kaip tu rašytum vietoj manęs :) Bet vis tiek ačiū, nors ir nekeisiu tų sakinių. Tik pačią pirmą pastabą užskaityčiau kaip keistiną dalyką, o kiti išvardyti - nėra klaidos ir jų keisti tikrai nebūtina, ypač jei siekiu išlaikyti savo stilių (kad ir koks jis bebūtų), o ne sukurti kažkokį mišinį skirtingų komentatorių stilių.
Toks jausmas, kad neradę normalių klaidų vis tiek visi jaučia prievolę kažką būtinai pataisyti :D Keista tiesiog.
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-11-20 12:08:54
Tuomet aš tiesiog Jūsų asmeniškai PRAŠAU, kad savo nuomonės po mano tekstais neberašytumėte, nes man ji nėra aktuali ir, manau, Jums neverta dėl to gaišti savo brangaus laiko. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-19 21:41:09
Atleiskit, miela Autore, tačiau komentaras ir yra būtent komentuojančiojo nuomonė, o kreipti į pastabas dėmesį ar ne, tai jau grynai Autoriaus reikalas. Jei norite, kad JUms kas nors taisytų tik klaidas turite kreiptis į korektorių, redaktorių arba bent jau į moderatorių.
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-11-19 21:32:31
Kaimynui:
Ačiū, kad išdėstėte savo nuomonę, malonu, kad skaitote, o tuo labiau smagu, kad patiko.
Tačiau jūs taisote viską į tokį variantą, kurį JŪS rašytumėte. O aš rašau taip kaip AŠ, pvz.: aš specialiai daug kartų toje vietoje minėjau laumtakes, ta vieta daug kartų mano pačios taisyta ir visaip mėginta rašyti, galiausiai palikau taip, kaip yra dabar, nes kitais būdais geriau neskambėjo.
Žodžiu, prašau taisyti klaidas, tačiau tik tas, kurios yra tikros klaidos, o ne vien tik Jūsų subjektyvi nuomonė. (kaip pvz.: kad jums labiau patiktų "atsigręždama", o ne "atsigręždavau" - čia jau visiškai jūsų asmeninė nuomonė, nesuprantu, kodėl tai išvis rašote komentare. Aš prieš rinkdamasi laikus sakinyje visada daug kartų apgalvoju, pataisau, kaip MAN labiau patinka, geriau skamba ir taip gimsta asmeninis MANO rašymo stilius, o ne pagrįstas kitų nuomone).
Dėkui.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-19 21:18:33
SEnokai skaičiau JŪsų darbus, tačiau iš skaitytųjų šis bene geriausias. jei reiktų vertinti dėčiau aštuonis su pliusu. Ką keisčiau? "Atsigręždavau" derinčiau prie anskesnio pasakojimo laiko ir rašyčiau (atsigręždama)
" – ąžuolo sužalojimas buvo kur kas stipresnis, nei tikėjausi" Čia tikrai nereikalingas žodis (Ąžuolo) nes tai jau buvo suminėta, o be to ir sakinio mintis naudojant šį žodį nėra visiškai aiški. galima dvejoti kas čia iš tiesų buvo sužeistas, ąžuolas ar koja.
Štai čia per daug vienoje vietoje tų laumtakių;
:
Laumtakės galėjo labai daug – patyrusių laumtakių kerai buvo galingi kaip jų protėvių laumių. Tačiau SAU padėti laumtakės, priešingai nei senosios laumės, negalėjo" TOliau ir iki to viskas liuks. Ypatingai vykusiai pradžioje nutapėte tą sceną su griausmingai vaitojančiais ąžuolais. Pasijutau ten beesąs ir pats. Dėkui.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-17 15:50:17
Pritariu komentarui, o perskaičius šią ištrauką taip ir norisi sužinoti kas bus toliau :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-16 20:17:47
Intriga išlieka. Kai bus viskas sudėta į vieną, bus knygelė, norėsiu ją įsigyti.