Raudonas vynvyčio rytas voratinkliuos supas.
Po šalnos krenta lapai -
kaip stiklas.
Parko šlavėjas prisikemša pypkę
ir užsirūko.
Properšoj ganosi debesys -
mintys sunyko.
Šiaurys vėjas dilgina kaulus
ir susiraito...
Skuba rytais nepažįstami žmones –
be šypsnių.
Šakose supasi lapų šešėliai ir draikos.
Beržo šluotražyj skreba parudusios dienos,
it gilės.
Čežantys lapai paklydo, paslydo tarp medžių.
Sklendžia virš parko ratus mėnuo – grifas.
Spalio dangaus lietumi išmazgota žemė.
Švilpauja vėjas kaip sapnas – kaip švinas.
Vienišas parko suolelis. Niekas ant jo neprisėda.
Ne todėl, kad supleišėjo lentos –
vinys supuvo.
Giliai, iš naivumo, įrėžtas žodis –
“meilė”
Sutręšusi šerdis. Likimo -
"Viktorija".
Medis
2010-11-16 11:55:55
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-11-17 09:09:13
Žinai, kolega Piligrime, viskas yra skonio reikalas. Man kaip tik tas "mėnuo – grifas" patiko. Tai, iš tikro yra ne popsas. Šaunu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-16 19:55:49
Na, bent jau ne tokia, kaip visos, yra savitumo. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-16 19:51:07
Kažkodėl atrodo, jog kai kurie palyginimai (žodžiai) viens prie kito gana dirbtinai prilipdyti. Pvz.: "mėnuo – grifas". Sutinku, jog aš be fantazijos, bet būna, kad ir keisčiausi palyginimai atrodo daug įtikimiau.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-11-16 18:41:57
Rudeniškai žavu ir vaizdinga... :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-16 14:24:02
Nuostabi ilgesinga, rudeniška daina...labai patiko, labai :)