Ištuštėjo mano mintys
Rudenio laukuos,
Pasiklydo jos, ištirpo
Praeities rūkuos.
Nušalnojo mano mintys
Rudenio šalnom.
Suspindėjo, suliepsnojo
Nerimo spalvom.
Užgesino jas sužvarbęs
Rudenio lietus.
Pakvietė keliaut su paukščiais
Ilgesio dangus.
Susigundė mano mintys
Rudeniu išskristi.
Pažadėjo pas mane
Pavasariu sugrįžti.
Palikau per ilgą žiemą
Be savų minčių.
Nežinau, nesuprantu,
Kas, kur aš esu.
Gal - žolelė po sniegu,
Ar žuvelė po ledu...
Nežinau, nesuprantu -
Miegu ar gyvenu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2010-11-15 16:45:22
Man vietomis kertasi ir stringa sklandumas, bet labai dainingas kūrinys, giriu.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-11-15 12:16:54
Būtų visai jauki ir žaisminga dainelė, jei ne ruduo ketvirtose eilutėse. Gal verta tenai rast kitokius žodžius. Atsižvelgdami į tai, kad konkursas anoniminis, viešomis žinutėmis susirašyt negalim. Parašykit man į asmeninius kontaktus ir aptarsime, ką galėtume pakeist.